Clothes off.

Žydrė Londone. Nėra ką veikt. Nuobodu. O dar kai pagalvoji, kad tai paskutinė vasaros atostogų diena. Ir dabar ilgai nebebus "mama, einu į lauką" arba "mama, mes iki Maximos" (ant šulinio pavalgyt). Ir dabar ilgai mes nebebijosime aukščio. (30cm :D) Ir dabar ilgai nebemiegosime balkone su super sexy lubom. Ir dabar ilgai nebus dienų, kai išeini ryte į kiemą apsivilkęs naktinius, nueini iki braškių, iki žirnių. Ir dabar tik ilgai bus "Kelkis miegaliau. Dabar 6.45val. Nepramiegok!" Baisu kai pagalvoji.
Antras dalykas, kuris daro kiekvieną dieną vis labiau EMO, yra nauja mokykla, nauja klasė su keturiais buvusiais klasiokais iš kurių 3 nemėgstu. Na tikrai baisu.
Tačiau tarp visų šių EMO minčių yra ir kelios ne EMO mintys. Visų pirma, tai šalia Tauro stato antrą sporto salę (didelę!). Visų antra, tikriausiai žaisim pirmoj lygoj.Visų trečia, gavau pasiūlymą Rugsėjo 1-ąjai. Galų gale, spėsiu į treniruotes.

P.s. Kodėl visi geri dalykai nutinka tik rankinyje? Nejaugi visas kitas pasaulis manęs, kaip gilios EMO depresantės, nedomina? Toks tas gyvenimas kai tau aštuoneri.

P.p.s. Žydre, grįžk.